DUK

Elektromobilis- tai toks automobilis, kuriame ratus suka tik elektros variklis, o jį maitina aukštos įtampos akumuliatorius.

Į šį klausimą nėra vienareikšmiško atsakymo. Nuvažiuojamas atstumas priklauso nuo daugelio dalykų: nuo aukštos įtampos akumuliatoriaus įkrovos lygio, nuo jo temperatūros, nuo oro sąlygų, nuo reljefo, nuo važiavimo greičio, nuo važiavimo manierų ir pnš. Todėl nenustebkite, jeigu skydelyje nuvažiuojamo atstumo kilometrai kris žymiai greičiau, negu tikėjotės.

Elektromobilį įkrauti namuose galite 2 būdais- iš paprastos rozetės arba iš įkrovimo stotelės.  Standartinį įkroviklį su buitinio elektros lizdo kištuku rasite beveik bet kuriame elektromobilyje. Bet toks krovimas labiau skirtas nenumatytiems atvejams negu kasdieniam elektromobilio įkrovimui. Taigi, įkrovimui iš rozetės naudojamas įprastas vienfazis buitinis elektros kištukinis lizdas, iš kurio elektromobilis pasiima apie 2.3 kW galingumo srovę. Bet tokiu atveju krovimas užtruks. Pvz. „Hyundai Kona“ reikėtų krauti 32 val. ir 45 min. Jeigu tokia perspektyva nedžiugina, tada galite įsirengti įkrovimo stotelę. Paimkime tą pačią „Kona“.  2020 metų „Kona Electric“ jau gavo 11 kW (trifazį) įkrovimo palaikymą. Tai gaunasi, kad per trifazį (16A) elektromobilis bus įkrautas jau tik per 7 val.

Kiek turėsite susimokėti už elektromobilio krovimą namuose- lengva paskaičiuoti. Tiesiog turite padauginti akumuliatoriaus talpą iš elektros kainos. Tarkime, kad kraunate 40 kWh akumuliatorių turintį „Nissan Leaf“. 2020 m. vidutinės visuomenės elektros energijos kaina buvo 13 ct/kWh. Tai gaunasi, kad 40 kWh * 0,13ct= 5,2 Eur.

O kiek kainuos krautis kur nors kitur, kur bus greito įkrovimo stotelė? Tai priklauso nuo kWh (kilovatvalandės) kainos. Pvz. Ionity tinkle Lietuvoje kainuoja 0.79 Eur/kWh. Tada 40 kWh * 0,79ct= 31,6 Eur. Brangoka? Taip. Bet už tai jūs gaunate galimybę krautis net iki 350 kW galia. Žinoma, pirma reikia turėti tokį elektromobilį, kuris sugebėtų tiek „suvalgyti“. Jeigu norite sutaupyti, tai geriausia būtų namuose įsirengti įkrovimo stotelę, o mokamose krautis tik tada, kai trūksta nuvažiuoti iki namų 🙂

Hibridiniame automobilyje vidaus degimo ir elektrinis varikliai gali veikti ir kartu, ir atskirai. Geriausias tokios sistemos pavyzdys – „Toyota Prius“. Pas hibridus būna nedidelės talpos akumuliatorius, todėl vien elektra nuvažiuos tik keletą kilometrų. Nuo PHEV skiriasi tuo, kad hibrido neįkrausite iš tinklo, mažesnės talpos akumuliatoriai ir silpnesni elektriniai varikliai.

Iš tinklo įkraunamas hibridas, kitaip dar vadinamas PHEV (angl. „Plug-in Hybrid Electric Vehicle“), yra automobilis, naudojantis tiek tradicinį benzininį variklį, tiek iš akumuliatoriaus maitinamą elektros variklį, kuris galią perduoda į ratus. „Plug-in“ hibridiniai automobiliai tik elektra įprastai gali nuvažiuoti vidutiniškai apie 10-100 kilometrų, o išsikrovus baterijai toliau važiuoja naudodami vidaus degimo variklį. PHEV nuo paprastų hibridų skiriasi tuo, kad turi ne tik galingesnius elektros variklius, bet ir didesnės talpos akumuliatorius. Keletas tokių modelių: „Mitsubishi Outlander PHEV„, „Mini Countryman PHEV“, keletas „Volvo“ modelių, „BMW i8“, „BMW 530e“, „BMW 225xe Active Tourer“, „Kia Niro PHEV“, „Mercedes-Benz E300e/de“, „BMW 330e“, „Hyundai Ioniq PHEV“,

Lengvasis hibridas (angl. „mild hybrid“) priskiriamas elektrifikuotų automobilių tipui. „Mild hybrid“ automobilyje yra papildomas starteris-generatorius, kuris tiekia elektrą, kai pagrindinis vidaus degimo (benzininis arba dyzelinis) variklis yra išjungtas ir reikia greitai jį užvesti sustojus. Elektrinis generatorius nesuteikia galimybės važiuoti vien elektra, bet sumažina degalų sąnaudas bei anglies dvideginio emisiją. 48 V akumuliatorius įkraunamas automobiliui lėtėjant ar jį stabdant. Asmeniškai su šiuo variantu buvau susidūręs, kai teko išbandyti naują „Audi A6“. Dar Vokiškose dokumentuose buvo įrašyta „hybrid“. Kadangi tai mačiau pirmą kartą, net skambinau į atstovybę, kad pasiklausti, kas čia per „naujadaras“ 🙂

IMA (Integrated Motor Assist) sistemą „Honda“ pristatė 1999 m.„Insight“ modelyje. Tokiuose automobiliuose elektrinis variklis yra tarp vidaus degimo variklio (VDV) ir pavarų dėžės. Abu varikliai veikia išvien – vien elektra automobilis gali važiuoti tik lėtėdamas arba įjungus neutralią pavarą. Elektrinis variklis įsijungia ir padeda vidaus degimo varikliui tada, kai reikia greičiau pajudėti iš vietos arba važiuoti į kalną ir pnš. Lėtėjant transporto priemonei arba stabdant, elektrinis variklis tampa generatoriumi, siunčiančiu elektros energiją atgal į akumuliatorių, o vidaus degimo variklis yra išjungiamas.

Lietuviškai tai skambėtų „nuotolio prailgintojas“. Tai tokie elektromobiliai, į kuriuos yra montuojami vidaus degimo varikliai tam, kad krautų akumuliatorių, o elektra būtų tiekiama į elektrinį variklį. Šiuo atveju vidaus degimo variklis niekada neperduoda galios į ratus. Geriausias to pvz. yra „BMW i3 REX“ ir „Chevrolet Volt“.